покруч
/[ˈpɔkrʊt͡ʃ]/
Ukrainiannoun
Definitions
- 1.hybrid (plant)
- 2.mutation, deviation
- 3.a word with one or more irregular inflected forms
Forms
- по́кручcanonical • inanimate
- pókručromanization
- по́кручаgenitive
- по́кручіgenitive
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | по́круч | по́кручі |
| Genitive | по́круча, по́кручі | по́кручів, по́кручей |
| Dative | по́кручеві, по́кручу, по́кручі | по́кручам |
| Accusative | по́круч | по́кручі |
| Instrumental | по́кручем, по́круччю | по́кручами |
| Locative | по́кручу, по́кручі | по́кручах |
| Vocative | по́кручу, по́круче | по́кручі |
Nominative
Singular
по́круч
Plural
по́кручі
Genitive
Singular
по́круча, по́кручі
Plural
по́кручів, по́кручей
Dative
Singular
по́кручеві, по́кручу, по́кручі
Plural
по́кручам
Accusative
Singular
по́круч
Plural
по́кручі
Instrumental
Singular
по́кручем, по́круччю
Plural
по́кручами
Locative
Singular
по́кручу, по́кручі
Plural
по́кручах
Vocative
Singular
по́кручу, по́круче
Plural
по́кручі